Čekijos pilys. Ketvirta diena

20070717_01_Valtice_002 Ryte buvo nuspręsta, kad nežiūrint Lednice pilies ir jos parko grožio, negaišti daug laiko, o po trumpos ekskursijos važiuoti į Valtice – Čekijos vyno sostinę, kuri yra tik už 7 km. Tad neužilgo buvome jau pačiame miestelyje, prie Valtice pilies, kuri garsėja savo vinoteka ir vyno salonu. Pasisukinėję po pilį ir jos parką, kuris net neprilygsta Lednice pilies parkui, užsukome į vinoteką, kurioje galima susipažinti su šio krašto vynais ir vyno laikymo įvairiais atributais.

20070717_01_Valtice_007 Toliau nusileidome žemiau, į rūsį, kuriame yra vyno salonas. Ten, dėžese arba šaldytuvuose, kurie išrikuoti ilgomis eilėmis, guli įvairūs vynai, kuriuos gali išsirinkti ir nusipirkti išėjęs iš salono, ką mes ir padarėme.  Virš kiekvienos dėžės detalus to vyno aprašymas, tad vyno žinovo čia laukia daug malonumo. Tačiau mane domino retas Ledo vynas, kurio salone aš nemačiau, bet žinojau, kad jo ten esama. Apie tai užsiminus administratorei, ši pakvietė to rūsio prižiūrėtoją, su kuriuo vėl nusileidome į rūsį, po to dar į vieną giliau, kur, atskirai užrakintas, laikomas šis retas ir, palyginti su kitais to salono vynais, brangus vynas. Su prižiūrėtojo pagalba išsirinkęs sau tinkamus, turėjau visą komplektą sau ir savo draugams.

Valtice buvo pats piečiausias mūsų kelionės taškas, kur labiausiai buvome priartėję prie Austrijos sienos, o vyno salonas ir vynai – vienas iš pagrindinių kelionės tikslų. Čia taip pat nesugaišome daug laiko, tad nusprendėme judėti toliau numatytu maršrutu.

20070717_02_Telcas_016Pravažiavę palei sieną rytų kryptimi apie 170 km, pasiekėme sekanti kelionės tikslą – Telčą. Prisiparkavę nudžiugome, kai priėjęs parkingo prižiūrėtojas gražia anglų kalba pasiteiravo kiek laiko planuojame stovėti. Nusprendėme, kad 36 laipsnių karštyje ilgiau 2-3 valandų po miestą nebimbinėsim. Tuo labiau senamiestis nėra didelis, o pilis irgi čia pat. Telčo senamiestis, o ypač jo aikštė su statula ir fontanu bei senoviniais namukais geriausiai atspindi viduramžių pietų Čekijos miestų architekturą. Vėliau pastebėjome, kad visų to krašto miestų aikštės yra panašios. Taigi, pradėjome nuo pagrindinės aikštės ir vis dairėmės kur ta pilis. Žiūrint iš aikštės pusės net nesupratome, kad stovime prie pat pilies, nes iš čia ji atrodė kaip nedidelis pilkas pastatas su bokštu. 20070717_02_Telcas_005

Tik apėjus aplinkui, nuo vandens pusės, pasimatė kad tai galinga sena pilis, kuri su laiku prarado savo grėsmingą išvaizdą. Tai jau buvo žymiai senesnė, nei anksčiau aplankytos, pilys. Apėjus aplinkui, per parką, pro seną bažnyžią su senoviniais herbais ir gotikiniais rašmenimis, vėl atsidūrėme aikštės galie, prie kuklaus įėjimo į pilį. Ši mus pasitiko jaukiais, nedidukais, pusiau gotikiniais, pusiau renesansinias kiemeliais, visiškai prieštaraujantiems tai didybei ir galiai, kurią matėme kitoje pusejė. Pats pilies vidus taip pat atspindi jau žymiai ankstesnius laikus. Deja, kaip ir visose pilyse, ten nebuvo galima nei fotografuoti, nei filmuoti.

Apžiūrėję ką planavome, nusprendėme dar neieškoti nakvynės, o judėti toliau, į Bohemiją.

20070718_01_Hluboka_002 Pravažiavus apie 170 km, pasiekėme Hluboka nad Vltavou, prie kurios artėjant jau iš tolo ant aukšto kalno lyg koks švyturys savo baltais bokštais švietė Hluboka pilis. Kadangi jau vakarėjo, pilies lankymas nusikėlė sekančiai dienai, o mes, kiek paklajoję, pačiame mieto centre, kuris tarsi laiptai yra išsidėstęs kalnuo šlaituose, susiradome viešbutį. Pasidėję daiktus, išėjome paklaidžioti po miestelį ir pasigrožėti mus supančiais vaizdais nuo terasų. Beklaidžiodami užtikome fainą žuvies restoraną, kur ragavome įvairią žuvį, kurią užgėrėme, prisimindami Moraviją, baltu Moravijos Chardonnay. Ir vėl gi, užsisakius žuvies rinkinį dviems asmenims, padavėjas atnešė padėklą, kuris vos tilpo ant stalo. Tad mes ten prasėdėjome iki vėlaus vakaro.

Taip pagaliau baigėsi ši diena.

Laukite tęsinio …

Šis įrašas paskelbtas kategorijoje Travel. Išsaugokite jo nuorodą.